DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SPRENDIMO PRITARTI LEIDIMŲ IŠDAVIMUI ĮRENGTI IR EKSPLOATUOTI IŠORINĘ REKLAMĄ NE KONKURSO BŪDU UAB „CLEAR CHANNEL LIETUVA“, UAB „BALTIJOS VAIZDINĖ REKLAMA“, UAB „JCDECAUX LIETUVA“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2011 m. gegužės 26 d. bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) sprendimo pritarti leidimų išdavimui įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ne konkurso būdu UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“, UAB „JCDecaux Lietuva“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2010 m. liepos 23 d. Konkurencijos taryba gavo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje (toliau – Pareiškėjas) pareiškimą, kuriuo prašoma ištirti, ar Savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1-1648 „Dėl pritarimo ne konkurso būdu išduoti UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“, UAB „JCDecaux Lietuva“ leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą“ (toliau – Sprendimas) nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų. Pareiškėjo manymu, tai, jog ne konkurso būdu leidimai išduoti minėtoms bendrovėms rodo, kad Savivaldybės taryba tos pačios rinkos dalyviams taiko nevienodas sąlygas leidimams gauti. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog Savivaldybės sprendimo projekte buvo įvardytos 5 leidimus gausiančios bendrovės, o galutiniame sprendime liko tik 3, rodo, kad rinkoje veikia daugiau nei 3 ūkio subjektai, kurie turėtų turėti galimybę varžytis dėl savivaldybės išduodamų išorinės vaizdo reklamos (toliau – ir IVR) leidimų.

Išnagrinėjusi prašymą, Konkurencijos taryba 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1S-146 pradėjo tyrimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo pritarti leidimų išdavimui įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ne konkurso būdu UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“, UAB „JCDecaux Lietuva“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. Nutarimas pakeistas 2010 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1S-176.

Tyrimo metu buvo analizuota Vyriausybės atstovo, Savivaldybės ir ūkio subjektų pateikta informacija, nagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys leidimų įrengti ir eksploatuoti IVR sąlygas, taip pat tirtos ūkio subjektų galimybės eksploatuoti IVR ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų.

Nustatyta, kad Savivaldybės taryba 2010 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1648, kurio 1 punktu pritarta, kad UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ ne konkurso būdu trejiems metams būtų išduoti leidimai įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų pagal priedą. Sprendimo 2 punktu Savivaldybės taryba pavedė administracijos direktoriui išduoti leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą. Iš šio Sprendimo aiškinamojo rašto matyti, kad be šių trijų bendrovių į Savivaldybę kreipėsi ir UAB „SKR Invest“ ir UAB „LT Advert“ (10 b. l) dėl galimybės eksploatuoti IVR įrenginius Savivaldybės teritorijoje. Nors Savivaldybė Konkurencijos tarybai pabrėžė, kad Savivaldybės taryba 2010 m. liepos 14 d. Sprendimu tik pritarė leidimų išdavimui ne konkurso būdu, bet jų neišdavė, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu patvirtinti leidimai išorinei reklamai UAB „JCDecaux Lietuva“ (leidimo Nr. A448-45 (2.3.2.4-TR3) pagal priedą „UAB „JCDecaux Lietuva“ reklaminių įrenginių sąrašas“ (42 adresai) (109-113 b. l.), UAB „Clear Channel Lietuva“ (leidimo Nr. A448-43(2.3.2.4 – TR3) pagal priedą „UAB „Clear Channel Lietuva“ reklaminių įrenginių sąrašas“ (154 adresai) (99-105 b. l.) ir UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ (leidimo Nr. A448-44 (2.3.2.4-TR3) pagal priedą UAB „Baltijos vaizdinė reklama“  reklaminių įrenginių sąrašas“ (26 adresai) (137-140 b. l.). Be to, Savivaldybė nurodė, kad UAB „SKR Invest“ ir UAB „LT Advert“ prašymai suderinti reklaminių inžinerinių įrenginių įrengimo projektus nėra atmesti ir derinami pagal būtinas procedūras dėl leidimo įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų išdavimo.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės reklamos asociacijos „LINARA“ (toliau – Asociacija) narės nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio siekė, jog Savivaldybė paskelbtų konkursą išorinei vaizdinei reklamai įrengti ir eksploatuoti. Asociacija 2009 m. spalio 22 d. rašte Savivaldybei nurodė, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ nuo 2005 m. gruodžio 11 d. Vilniuje neteisėtai eksploatuoja nelegalius statinius (35 b. l.) ir kad Savivaldybės kontrolieriaus sprendimu nustatyta, kad UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ leidimų ir sutarčių eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų galiojimo laikas yra pasibaigęs, ir prašė imtis priemonių, kad šios pasibaigusios sutartys būtų pratęsiamos tik konkurso būdu (30 b. l.). Savivaldybė į tai atsakė, kad Vilniaus m. savivaldybės ir UAB „Clear Channel Lietuva“ 2000 m. gruodžio 12 d. sutartis dėl 170 trijų plokštumų reklaminių stovų eksploatavimo galiojo iki 2005 m. gruodžio 11 d. Sutartis su UAB „Clear Channel Lietuva“ nebuvo pratęsta. Savivaldybės administracijos direktorius sudarė darbo grupę pasiūlymams parengti dėl sutarties su UAB „Clear Channel Lietuva“ ir UAB „Baltijos vaizdinės reklama“ leidimų pakeitimo. Darbo grupė pateikė siūlymą laikinai iki reklamos sklaidos schemų patvirtinimo tęsti nusistovėjusius Savivaldybės, UAB „Clear Channel Lietuva“ ir UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ santykius, o naujus leidimus išorinei reklamai įrengti ir eksploatuoti ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teises valdomų objektų išduoti tik konkurso būdu (146 b. l.). Asociacija atkreipė dėmesį, jog kadangi UAB „Clear Channel Lietuva“ nuo 2005 m. gruodžio 11 d. be jokio teisinio pagrindo turi 170 nelegalių statinių, Asociacijos narės yra suinteresuotos bei turi finansines galimybes teisėtai perimti ir eksploatuoti UAB „Clear Channel Lietuva“ ir UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ nelegaliai užstatytas vietas bei teisėtai mokėti didesnius mokesčius į biudžetą nei minėtos įmonės (147 b. l.). Savivaldybė pakartotinai informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbs viešus konkursus naujiems reklamos įrenginiams įrengti ir eksploatuoti (148 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) tiek bendrojo planavimo, tiek specialiojo ir detaliojo planavimo organizatoriai be kitų institucijų yra ir savivaldybių administracijų direktoriai. Specialiojo teritorijų planavimo objektai išvardinti Teritorijų planavimo įstatymo 13 str. 1 d., o šios dalies 3 p. nustato, kad planavimo objektais laikomi „inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo, socialinės, kultūrinės ir kitos infrastruktūros, taip pat urbanistinės sistemos ar jų dalys“. Vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu, Savivaldybės taryba 2003 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 01A-41-786 patvirtino Vilniaus miesto IVR specialųjį planą. Jame numatomi pagrindiniai IVR projektavimo ir įrengimo principai, miesto zonavimas ir pan. Taip pat numatyta, kad jeigu iki specialiojo plano įrengta IVR prieštarauja plano sprendiniams, sprendiniai įsigalioja pasibaigus sutarties tarp Savivaldybės ir reklamos veiklos subjektų galiojimo terminui.

Išorinę reklamą ir jos skleidimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas[1] (toliau – Reklamos įstatymas), Išorinės reklamos įrengimo tipinėse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d įsakymu Nr. 405 „Dėl išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“[2]. Savivaldybės taryba 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtino IVR taisykles (toliau – Taisyklės). Jose nustatyti reklamos įrengimo, eksploatavimo ir išardymo reikalavimai, reklamos projekto sudėtis ir kt. Taisyklėse reklamos leidimas apibrėžiamas kaip Savivaldybės administracijos subjekto (Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens) išduotas reklamos leidimas, suteikiantis teisę reklamos skleidėjui leidime nurodytomis sąlygomis įrengti reklamą. Reklamos leidimui prilyginama: 1) Savivaldybės ir reklamos skleidėjų reklamos įrengimo ir eksploatavimo sutartys, pasirašytos iki šių taisyklių įsigaliojimo; 2) nustatyta tvarka patikrinti ir patvirtinti reklamos projektai, kai reklama įrengiama ne ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų. Šiose taisyklėse nustatyta, kad Reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą Savivaldybės teritorijoje tik gavus reklamos leidimą, kai reklama įrengiama ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, patikrinus ir patvirtinus patvirtinto reklamos įrengimo ant Savivaldybės objektų projekto reklamos turinio pataisos (vaizdo, teksto, spalvinio sprendimo ir pan.) projektą, nekeičiant anksčiau įrengtos reklamos dydžio, proporcijų bei konstrukcinio sprendimo. Savivaldybė pažymėjo, kad leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą Savivaldybės teritorijoje išdavimas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija, kai leidimai įrengti išorinę vaizdinę reklamą Savivaldybės teritorijoje išduodami vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2000 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1939V patvirtinta leidimų įrengti vaizdinę (išorinę) reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų išdavimo tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintomis Išorinės vaizdinės reklamos taisyklėmis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 sausio 12 d. įsakymu Nr. 30-57 patvirtintu leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašu. Be to, Savivaldybė nurodė, kad nei vienas iš šių Savivaldybės teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktų, nereikalauja, kad leidimai įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą Savivaldybės teritorijoje būtų išduodami konkurso būdu.

Atlikto tyrimo išvados pateiktos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus 2011 m. sausio 5 d. pranešime Nr. 5S-1 apie atliktą tyrimą. Jame daroma išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1-1648 „Dėl pritarimo ne konkurso būdu išduoti UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“, UAB „JCDecaux Lietuva“ leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą“ ir šio sprendimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 27 d. patvirtinti  leidimai „UAB „JCDecaux Lietuva“, „UAB „Clear Channel Lietuva“ ir „UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Tyrimo išvados buvo išsiųstos susipažinimui ir atsiliepimams Pareiškėjui, Savivaldybei, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“, UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB JCDecaux Lietuva“.

Pareiškėjas nurodė, kad su Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvadomis sutinka. Savivaldybė nurodė, kad Savivaldybės tarybai bus teikiamas svarstyti Tarybos sprendimo projektas dėl Sprendimo ir šio sprendimo pagrindu išduotų leidimų pakeitimo (panaikinimo), kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

UAB „Clear Channel Lietuva“ ir UAB „Baltijos vaidinė reklama“ teigimu, Konkurencijos taryba nepagrįstai susiaurino prekės rinką, neįtraukdama visų reklamos priemonių, esančių ne patalpose. Konkurencijos taryba taip pat nepagrįstai susiaurino geografinę rinką ir apibrėžė ją kaip Vilniaus miesto teritoriją, nes bet kuri išorinė reklama, kuri pasiekia vartotoją, yra tarpusavyje pakeičiama nepriklausomai nuo jos buvimo vietos. Bendrovės nurodė, kad prekės bei geografinės rinkos neturėtų būti nepagrįstai siaurinamos, taip eliminuojant galimus atitinkamus rinkos dalyvius ir nepagrįstai apskaičiuojant pernelyg dideles rinkos dalis.  Taip pat pažymėjo, kad Savivaldybė nuolat išduoda naujus leidimus, tad ir kiti ūkio subjektai turėjo galimybę teikti paraiškas dėl leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą bei gauti atitinkamus leidimus.

UAB „Clear Channel Lietuva“ taip pat nurodė, kad „UAB „Clear Channel Lietuva“ 2000 m. gruodžio 12 d. Sutarties tarp Vilniaus miesto tarybos ir AB „More Group Baltic & Russia“ pagrindu jau daugiau nei 10 metų eksploatuoja reklaminius įrenginius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodyta Sutartis yra tapusi neterminuota ir Sutarties šalys šiuo metu vykdo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, minėtu Sprendimu nebuvo išduoti UAB „Clear Channel Lietuva“ nauji leidimai įrengti ir eksploatuoti naują išorinę reklamą Savivaldybės teritorijoje, o tik nustatytas minimalus terminas, kuriuo bendrovė turi teisę įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant teisėtai įrengtų ir daugiau nei 10 metų eksploatuojamų išorinės reklamos įrenginių, priklausančių bendrovei nuosavybės teise. Bendrovės nuomone, net ir nesant 2010 m. liepos 14 d. Sprendimo, UAB „Clear Channel Lietuva“ turėtų teisę toliau eksploatuoti atitinkamus išorinės reklamos įrenginius.

UAB „JCDecaux Lietuva“ nurodė, kad IVR plotus eksploatuoja 2010 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo išduoto leidimo pagrindu, taip pat 2002 m. rugpjūčio 22 d. taikos sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB “Unicom Baltic”, ir UAB “European Travel Network – Baltic”, 2007 m. kovo 20 d. Bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Bendradarbiavimo susitarimas), pasirašyto tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva”, pagrindu. Todėl Sprendimo pagrindu suteiktas leidimas sąrašui IVR vietų, kurios numatytos Bendradarbiavimo susitarime, o Savivaldybė vykdė savo pareigas pagal susitarimą ir negalėjo skelbti konkursų vietoms, kurios buvo priskirtos UAB „JCDecaux Lietuva“ pagal Bendradarbiavimo susitarimą. Be to, pažymėjo, kad nagrinėjamu klausimu Konkurencijos taryba yra priėmusi nutarimą, kurio pagrįstumas yra ginčijamas teisme, o nutarimo vykdymas sustabdytas.

2011 m. gegužės 12 d. Konkurencijos taryboje vykusio bylų nagrinėjimo posėdžio metu Savivaldybės ir UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ atstovai palaikė raštu pateiktas pozicijas.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Vertinant, ar tam tikri teisės aktai ar kiti sprendimai sudaro ar gali sudaryti skirtingas sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams, visų pirma reikia apibrėžti atitinkamą rinką, kurioje yra įtariamas galimas pažeidimas.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo  3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalies nuostatomis bei Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, prekės rinka yra visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, į prekės apibrėžimą patenka ir paslaugos.

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios ir pritaikytos pateikimo priemonės yra ne patalpose. Specialios reklamos pateikimo priemonės yra  stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan., pritaikytos reklamos pateikimo priemonės - pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan. Taisyklėse išorinė vaizdinė reklama apibrėžiama kaip rašytinė (informacinė) arba vaizdo reklama, pateikiama ne patalpose. Vaizdinė (išorinė) komercinė reklama apibrėžiama kaip reklama, kurioje skelbiama su komercine - ūkine, finansine ar profesine veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekių ir paslaugų, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir įsipareigojimus, pirkimą (vartojimą). Vaizdinė (išorinė) nekomercinė reklama – tai reklama, kurioje visuomenei pateikiama nekomercinė informacija apie valstybės ar vietos savivaldos institucijų, visuomeninių organizacijų bei asmenų vykdomą socialinės apsaugos, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo, kultūros, mokslo ir pan. politiką bei jos įgyvendinimo priemones.

IVR, nepriklausomai nuo jos pobūdžio – komercinė ar nekomercinė, pateikiama tomis pačiomis IVR pateikimo priemonėmis, t.y. specialiomis ar tik tam tikslui pritaikytomis reklamos pateikimo priemonėmis, gali būti skelbiama abiejų tipų reklama. Pabrėžtina, kad šiuo atveju nėra būtina tiksliai įvertinti, ar kiekviena skirtinga išorinės vaizdinės reklamos priemonė gali būti išskirta į atskirą atitinkamą prekės rinką, kadangi tai neturėtų jokios įtakos vertinant Sprendimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme, todėl šis klausimas nėra detalizuojamas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, prekės rinka yra išorinės vaizdinės reklamos įrengimo ir eksploatavimo rinka.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, geografinė rinka - tai teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria iš esmės su panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje  prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d įsakymu Nr. 405 „Dėl išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“, 5 punkte nustatyta, kad reklaminiam įrenginiui įrengti savivaldybės teritorijoje reklaminės veiklos subjektas turi gauti savivaldybės institucijų nustatyta tvarka  išduotą leidimą. Taisyklių 15 punkte numatyta, kad leidimas įrengti išorinę reklamą išduodamas tik savivaldybės institucijų nustatyta tvarka suderinus išorinės reklamos įrengimo projektą, o 16 punktu nustatyta, kad leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimas gali būti sustabdytas, panaikintas ar galiojimo terminas pratęstas savivaldybės institucijų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintų Taisyklių 4.5. punktas įtvirtina, kad reklamos leidimas – tai Savivaldybės administracijos subjekto (Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens) išduotas reklamos leidimas, suteikiantis teisę reklamos skleidėjui leidime nurodytomis sąlygomis įrengti reklamą. Kadangi būtent savivaldybės yra įgaliotos reguliuoti išorinės vaizdinės reklamos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą, išduodamos jiems reikalingus leidimus, nustatydamos ir rinkdamos rinkliavą už tokių leidimų išdavimą, darytina išvada, jog  Vilniaus mieste atitinkamas paslaugas teikiantys ūkio subjektai veikia tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau šios sąlygos skiriasi nuo kitų savivaldybių teritorijose nustatytų sąlygų. Be to, nagrinėjamo Sprendimo 1 punktu Savivaldybės taryba nusprendė pritarti, kad UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ ne konkurso būdu trejiems metams būtų išduoti leidimai įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, geografinė rinka apibrėžiama kaip Vilniaus miesto teritorija.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atitinkama rinka, tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Savivaldybės tarybos Sprendimo ir jo pagrindu išduotų leidimų vertinimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio atžvilgiu tikslais ši atitinkama rinka apibrėžtina kaip išorinės vaizdo reklamos įrengimo ir eksploatavimo Vilniaus mieste rinka.

Nors UAB „Clear Channel Lietuva“ ir UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ teigė, kad apibrėžiant rinką tokiu būdu yra nepagrįstai susiaurinamas rinkos apibrėžimas, taip eliminuojant galimus atitinkamus rinkos dalyvius ir nepagrįstai apskaičiuojant pernelyg dideles rinkos dalis, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje A⁵⁰²-539/2010 konstatavo, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t.y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai. Taigi, pagrindinis rinkos apibrėžimo tikslas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimų bylose yra nustatyti, ar privilegijuojamas ūkio subjektas turi konkurentų, kurių galimybės konkuruoti gali būti paveiktos neigiamai dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų. Kaip nustatyta tyrimo metu, atitinkamoje rinkoje veikia ir daugiau ūkio subjektų, nei nurodyta Savivaldybės Sprendime, todėl detalizuojant rinkos apibrėžimą negali būti paneigta, jog tokių ūkio subjektų galimybės konkuruoti buvo paveiktos Savivaldybės Sprendimu. Plečiant tiek prekės, tiek geografinės rinkos apibrėžimą būtų nustatyta daugiau ūkio subjektų, kurie teikia IVR paslaugas tiek Vilniaus mieste, tiek Lietuvoje, tačiau dėl to pažeidimo vertinimas nesikeistų.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma:

1) subjekto teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Nagrinėjant, ar Savivaldybės tarybos Sprendimu galėjo būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms, atsižvelgiama į atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, konkurentais laikomi ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria ar gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, reklamos paslaugų teikėjas yra Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, teikiantys reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad reklamos skleidėjas – reklamos paslaugų teikėjas, skleidžiantis reklamą bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis.

Tyrimo metu nustatyta, kad IVR įrengimo ir eksploatavimo Vilniaus mieste paslaugas be UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ teikia ar gali teikti ir kiti ūkio subjektai, pvz., UAB „ETN - Baltic“, UAB „Dizrega“, UAB „SKR INVEST“ ir kitos IVR paslaugų teikėjos tiek Vilniuje, tiek  Lietuvoje. Tyrimo metu gauti ūkio subjektų paaiškinimai parodė, kad IVR paslaugų įmonės dalyvautų  atitinkamos paslaugos – įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą - konkursuose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, jei tokius konkursus Savivaldybė skelbtų. Be to, Lietuvos nacionalinė reklamos asociacija „LINARA“ patvirtino, kad jos narės dalyvautų konkursuose, pateikė duomenis apie susirašinėjimą su Savivaldybe, siekiant gauti galimybę dalyvauti konkursuose (27-37 b. l.). Kaune teikianti IVR paslaugas UAB „Dizrega“ patvirtino, kad tikrai dalyvautų konkursuose Vilniuje (24 b. l.). UAB „ETN – Baltic“ paaiškino, kad konkursai turėtų būti skelbiami  naujoms lauko reklaminių įrenginių vietoms, o dėl anksčiau eksploatuojamų vietų konkursai turėtų būti skelbiami, kai būtų padengtos lauko reklamos įmonių padarytos investicijos į tas vietas, todėl atitinkamai nuo darytinų investicijų į lauko reklamos įrengimus, turėtų būti skaičiuojamas ir lauko reklamos leidimo galiojimo laikas (19-22 b. l.).

Kaip nurodyta aprašomojoje dalyje, Savivaldybės taryba 2010 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo pritarta, kad UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“, UAB „JCDecaux Lietuva“ ne konkurso būdu trejiems metams būtų išduoti leidimai įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų pagal priedą. Savivaldybės tarybos administracijos direktorius 2010 m. rugpjūčio 27 d. šio Sprendimo pagrindu patvirtino šioms trims bendrovėms leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pridedamus objektų sąrašus. Savivaldybės teigimu, UAB „SKR Invest“ ir UAB „LT Advert“ prašymai suderinti reklaminių inžinerinių įrenginių įrengimo projektus nėra atmesti ir derinami pagal būtinas procedūras dėl leidimo įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų išdavimo. Tačiau, kaip nustatyta tyrimo metu, rinkoje veikia ne tik šie 5 ūkio subjektai, bet ir daugiau, kurie norėtų ir galėtų teikti  atitinkamas paslaugas bei dalyvautų Savivaldybės skelbiamame konkurse, jei toks būtų skelbiamas. Todėl ta aplinkybė, jog leidimų išdavimo kelioms bendrovėms derinimo procedūra dar yra tęsiama, niekaip nepaneigia tyrimo metu nustatytos konkurencingos leidimų išdavimo procedūros nebuvimo. Pažymėtina, kad privilegijų teikimas arba atskirų ūkio subjektų ar jų grupių diskriminavimas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos kontekste sietinas su vienodų ūkinės veiklos vykdymo sąlygų užtikrinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-441/2009), tačiau nagrinėjamu atveju IVR paslaugas teikiantiems ūkio subjektams vienodos sąlygos gauti leidimus, taigi, ir vykdyti veiklą, nebuvo užtikrintos.

Pažymėtina, kad savivaldybė savo veikloje turėtų vadovautis efektyvumo ir racionalumo principais, kuriuos nagrinėjamu atveju galėjo įgyvendinti skelbdama konkursą ar taikydama kitą konkurencingą procedūrą. Tokiu būdu ji galėjo gauti galimybę rinktis iš kelių pasiūlymų, o ūkio subjektai konkuruodami tarpusavyje - pateikti palankiausius savivaldybei pasiūlymus. Pažymėtina, kad LINARA nurodė, jog jos narės turi interesą eksploatuoti neteisėtai UAB „Clear Channel Lietuva“ ir UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ naudojamus objektus ir mokėti Savivaldybei didesnius mokesčius, tokiu būdu Savivaldybė galėtų veikti efektyviau ir racionaliau panaudoti turimus išteklius. Savivaldybė savo Sprendimu be konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros nusprendusi pritarti, kad UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ ne konkurso būdu trejiems metams būtų išduoti leidimai įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, neužtikrino analogiškas paslaugas galintiems teikti ūkio subjektams sąžiningos konkurencijos laisvės ir galimybės varžytis su UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ jiems teikiant pasiūlymus dėl analogiškų paslaugų teikimo. Atitinkamai, nagrinėjamas Savivaldybės Sprendimas privilegijuoja UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“, kadangi teikdamos šias paslaugas minėtos bendrovės nesusiduria su potencialia konkurencija.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atitinkamoje rinkoje be UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ veikia ir daugiau ūkio subjektų, kurie norėtų ir galėtų įrengti ir eksploatuoti IVR ant Vilniaus savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų pastatų. Tačiau tam, kad galėtų vykdyti šią veiklą, ūkio subjektams būtina gauti Savivaldybės leidimą. Savivaldybei be konkurso suteikus teisę UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ įrengti ir eksploatuoti IVR įrenginius, kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams buvo apribotos galimybės konkuruoti dėl teisės eksploatuoti Sprendime nurodytus objektus bei plėsti savo veiklą.

Nors UAB „Clear Channel Lietuva“ ir UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ teigia, kad Savivaldybė nuolat išduoda naujus leidimus, todėl ir kiti ūkio subjektai turėjo galimybę teikti paraiškas dėl leidimų ir juos gauti, pažymėtina, kad leidimų įrengti ir eksploatuoti IVR Vilniaus mieste skaičius ribotas dėl to, kad yra ribotas Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise jos valdomų objektų skaičius. Be to, ne konkurso būdu suteikus galimybę minėtoms trims bendrovėms trejus metus naudotis daugiau nei 200 IVR įrenginių Vilniaus mieste, kiti analogiškas paslaugas teikiantys ūkio subjektai netenka galimybės prašyti išduoti leidimus eksploatuoti tuos pačius objektus, todėl jų galimybės plėsti ar pradėti vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje yra apribojamos.

Kaip matyti iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių, išorinės vaizdo reklamos demonstravimo įrengimo ir skelbimo (perteikimo) Vilniaus mieste bendra UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“  rinkos dalis pagal pajamas 2007 m. sudarė apie 94 procentus, pagal reklaminį plotą – apie 92 procentus visos rinkos. 2010 m. rugpjūčio mėn. Duomenimis (po Sprendimu išduotų leidimų) šios trys bendrovės valdė 1182 Savivaldybei priklausančius objektus, skirtus įrengti ir eksploatuoti IVR, iš 1275, t.y. daugiau nei 90 proc. (167-168 b.l.). Taigi, esant ir taip ribotoms ūkio subjektų galimybėms plėsti bei vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje, 2010 m. liepos 14 d. Sprendimu be konkurso suteikiant trims didžiausioms rinkoje veikiančioms bendrovėms teisę eksploatuoti dar 200 IVR objektų, kitų ūkio subjektų galimybės konkuruoti yra reikšmingai apribojamos.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Savivaldybei pritarus ne konkurso būdu išduoti leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, o UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ buvo privilegijuojamos. Savivaldybės taryba suteikė konkurencinį pranašumą Sprendime įvardytoms bendrovėms kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių dalyvių atžvilgiu, kadangi, esant ribotam objektų skaičiui, leidimų skaičius taip pat gali būti išduotas ribotas. Tai lemia, jog toje rinkos dalyje, kuriai 2010 m. liepos 14 d. Sprendimu buvo išduoti leidimai, buvo apribotos kitų esamų atitinkamos rinkos dalyvių (kurių, kaip rodo tyrimo medžiaga, yra ne vienas) galimybės savo konkurencinių pranašumų dėka plėsti veiklą , o potencialių rinkos dalyvių atitinkamai – pradėti veiklą išorinės vaizdo reklamos demonstravimo įrengimo ir skelbimo (perteikimo) Vilniaus mieste rinkoje. Savivaldybė neįvertino, kad šios paslaugų rinkos yra konkurencingos ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi. Todėl Savivaldybės taryba, nusprendusi pritarti, kad UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux Lietuva“ ne konkurso būdu trejiems metams būtų išduoti leidimai įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, iškraipo konkurenciją ir sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.

Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei numatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, 1999 m. spalio 6 d. nutarime[3] nurodė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Analogiškai aiškintinas ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Remiantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu, Savivaldybės taryba patvirtino Vilniaus miesto IVR specialųjį planą. Šiuo sprendimu Savivaldybės taryba įpareigojo Miesto plėtros departamentą išduodant sąlygas naujiems reklaminiams renginiams projektuoti vadovautis IVR specialiuoju planu. Savivaldybės patvirtintose Taisyklėse nustatyti reklamos įrengimo, eksploatavimo ir išardymo reikalavimai, reklamos projekto sudėtis ir kt. Reklamos leidimas apibrėžiamas kaip Savivaldybės administracijos subjekto (Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens) išduotas reklamos leidimas, suteikiantis teisę reklamos skleidėjui leidime nurodytomis sąlygomis įrengti reklamą. Reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą Savivaldybės teritorijoje tik gavęs reklamos leidimą, kai reklama įrengiama ant Savivaldybės objektų. Nei Reklamos įstatymas, nei kiti išorinės reklamos eksploatavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimų, kurių vykdymas sąlygotų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymą.

Pabrėžtina, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti savivaldybių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokių reikalavimų, kuriuos vykdant būtų būtina priimti teisės aktus, sąlygojančius nelygias konkurencijos sąlygas atskiroms ūkio subjektų grupėms, veikiančioms nagrinėjamoje atitinkamoje rinkoje. Nors Savivaldybė nurodė, nė vienas iš šių Savivaldybės teisės aktų ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nereikalauja, kad leidimai įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą Savivaldybės teritorijoje būtų išduodami konkurso būdu, tačiau Savivaldybė, įgyvendindama jai pavestas teises, privalo elgtis taip, kad, priimdama teisės aktus ar kitus sprendimus, neteiktų privilegijų ir (arba) nediskriminuotų atskirų ūkio subjektų ar jų grupių, dėl ko atsirastų ar galėtų atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje A-822–2563/2011). Taigi, Savivaldybė, įgyvendindama savo kompetenciją ir suteikdama reklamos leidimus ūkio subjektams įrengti ir eksploatuoti išorinės reklamos įrenginius, turėjo pasirinkti sąžiningą konkurenciją užtikrinančias procedūras.

UAB „Clear Channel Lietuva“ teigė, kad net ir nesant 2010 m. liepos 14 d. Sprendimo ji turėtų teisę eksploatuoti 2010 m. rugpjūčio 27 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto leidimo priede nurodytus IVR įrenginius pagal 2000 m. gruodžio 12 d. sutartį. Bendrovės nuomone, ši sutartis tapo neterminuota. Pažymėtina, kad sutarties 14 p. įtvirtina, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja 5 metus, t.y. sutarties galiojimas baigėsi 2005 m. gruodžio 11 d. Jokių sąlygų dėl to, kad pasibaigus sutarties terminui ji galėtų būti laikoma neterminuota, sutartyje nėra, todėl bendrovė nepagrįstai nurodo, kad sutartis tapo neterminuota. Be to, Savivaldybė patvirtino, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. išorinės reklamos įrenginius eksploatuoja pagal leidimą, o ne pagal UAB „Clear Channel Lietuva“ nurodomą sutartį (191 b.l.).

UAB „JCDecaux Lietuva“ Konkurencijos tarybai nurodė, kad bendrovė pagal Sprendimą priskirtus reklamos plotus eksploatuoja ne tik 2010 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtino leidimo pagrindu, bet ir 2002 m. rugpjūčio 22 d. taikos sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB “Unicom Baltic” ir UAB ,,European Travel Network – Baltic”  bei 2007 m. kovo 20 d. Bendradarbiavimo susitarimo pagrindu. Pažymėtina, kad 2002 m. rugpjūčio 22 d. taikos sutartyje buvo numatyti kai kurie 1994 m. kovo 22 d. Savivaldybės ir Belgijos BĮ „Aplikata“ sutarties pakeitimai, tačiau, viena vertus, šios sutarties galiojimas baigėsi 2009 m. kovo 22 d., kita vertus, 2010 m. rugpjūčio 31 d. leidimas išduotas ne toms pačioms IVR eksploatavimo vietoms, kurios numatytos taikos sutartyje. Pagal 2007 m. kovo 20 d. Bendradarbiavimo susitarimą UAB „JCDecaux Lietuva“ įgijo teisę įrengti iki 700 transporto laukimo paviljonų, iki 200 miesto informacinių kolonų, iki 250 miesto informacinių vitrinų bei numatė, kad Savivaldybė suteiks visus leidimus, sutikimus patvirtinimus bei atliks kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bendrovės veiklos pradėjimui ir vykdymui. Nors UAB „JCDecaux Lietuva“ nurodo, kad remiantis šiuo bendradarbiavimo susitarimu Savivaldybė turėjo pareigą bendrovei išduoti leidimus, tačiau Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio vertinimui šalių sutartinės pareigos neturi lemiamos reikšmės, be to, nagrinėjamu atveju vertinamas ne sutarties, o 2010 m. liepos 14 d. Sprendimo ir jo pagrindu išduoto leidimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams klausimas. Pažymėtina, kad Savivaldybė patvirtino, jog UAB „JCDecaux Lietuva“ nagrinėjamus IVR įrenginius eksploatuoja pagal nagrinėjamą Sprendimą ir jo pagrindu išduotą leidimą (44 b. l., 192 b. l.).

UAB „JCDecaux Lietuva“ Konkurencijos tarybai nurodė, kad nagrinėjamu klausimu Konkurencijos taryba yra priėmusi nutarimą, kurio pagrįstumas yra ginčijamas teisme, o nutarimo vykdymas sustabdytas. Konkurencijos taryba 2008 m. birželio 12 d. 2S-12 nutarimu pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 1-1528 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „JCDecaux Lietuva“ sutarčiai ir susitarimui dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės 2009 m., reklamavimo ant lauko reklamos įrenginių užsienio šalyse“ prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Tačiau priimant 2008 m. birželio 12 d. nutarimą 2S-12, nebuvo ir negalėjo būti nagrinėtas 2010 m. liepos 14 d. Savivaldybės Sprendimo ir jo pagrindu išduotų leidimų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams klausimas. Atlikdama šį tyrimą Konkurencijos taryba nagrinėjo ne tų teisės aktų ar sprendimų, kurie buvo nagrinėjami priimant 2008 m. birželio 12 d. nutarimą, teisėtumą, o vertino 2010 m. liepos 14 d. Sprendimo ir jo pagrindu išduotų leidimų atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Todėl tai, kad  dėl 2008 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 2S-12 teisme vyksta ginčas, savaime neužkerta kelio Konkurencijos tarybai vertinti 2010 m. liepos 14 d. Sprendimo ir jo pagrindu išduotų leidimų atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1-1648 „Dėl pritarimo ne konkurso būdu išduoti UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“, UAB „JCDecaux Lietuva“ leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą“ ir šio sprendimo pagrindu 2010 m. rugpjūčio 31 d. išduoti leidimai Nr. A448-45(2.3.2.4-TR3) UAB „JCDecaux Lietuva“, Nr. A448-43(2.3.2.4-TR3) UAB „Clear Channel Lietuva“ ir Nr. A448-44(2.3.2.4-TR3) UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios” priede „Informaciniai pranešimai” panaikinti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Sprendimą ir nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų arba nurodytą sprendimą ir leidimus pakeisti taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Tarybos narys, Sigitas Cemnolonskis

pavaduojantis pirmininką

 

---