DĖL AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ IR NAFTOS PRODUKTAIS PREKIAUJANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnams V.Aleksienei, L.Kasperavičienei, P.Kvietkauskienei, A.Mačiokui, E.Navickaitei, N.Raupėnienei, J.Šovienei, E.Vitkienei, V.Vyšniauskienei,

dalyvaujant proceso šalims:

AB „Mažeikių nafta“ Marketingo direktoriaus pavaduotojui Stasiui Ilakiui, Juridinio skyriaus viršininkui Giedriui Raudčiui, įgaliotam advokato padėjėjui Šarūnui Keserauskui,

UAB „Pakrijas“ direktoriui Kazimierui Baltrūnui,

UAB „Uotas“ viceprezidentui, generaliniam direktoriui Sergej Tuguši, komercijos direktoriui Linui Kroliui,

UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojui Raimundui Dabravalskiui, įgaliotam advokatui Irmantui Norkui,

UAB „Lukoil Baltija“ Servisas įgaliotam atstovui UAB „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojui Raimundui Dabravalskiui, įgaliotam atstovui UAB „Lukoil Baltija“ teisininkui Linui Songailai,

UAB „Vaizga“ įgaliotai juristei Jolantai Songailienei,

UAB „Lietuva Statoil“ tiekimo ir transporto departamento vadovui Donaldui Adomaičiui, įgaliotam advokatui Rolandui Galvėnui,

viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Mažeikių nafta“ ir kitų naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 5 straipsnio reikalavimams.

Tyrimas Konkurencijos taryboje buvo pradėtas 2000 07 18, Konkurencijos tarybos iniciatyva, nutarimu Nr.82. Tyrimas atliktas remiantis Ūkio ministerijos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ Servisas, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“, UAB „Vaizga“ bei kitų įmonių pateikta informacija bei minėtų įmonių darbuotojų apklausos metu pateikta ir Konkurencijos tarybos apklausos protokoluose užfiksuota informacija. Tyrimo laikotarpis 1999 -2000 m. Tyrimo objektas – sutartys pasirašytos AB „Mažeikių nafta” su šiomis naftos produktais prekiaujančiomis įmonėmis: UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Pakrijas“, UAB „Uotas“ ir UAB „Vaizga“.

Tyrimą atlikusių Konkurencijos tarybos pareigūnų tyrimo išvadose, pateiktose Konkurencijos tarybai, teigiama, kad sutartyse, sudarytose AB „Mažeikių nafta“ su minėtomis naftos produktų platinimo įmonėmis, nustatyti pirkėjų įsipareigojimai neimportuoti ir nepirkti iš kitų importuotojų naftos produktų. Minėtomis sutarčių nuostatomis AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Uotas“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ Servisas, UAB „Vaizga“ ir UAB „Pakrijas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, kuris draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Už įstatymo pažeidimą siūloma skirti AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Uotas“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ Servisas, UAB „Vaizga“ ir UAB „Pakrijas“ pinigines baudas.

Posėdyje dalyvavę įmonių atstovai pažeidimą neigė, teigdami, kad tyrimas atliktas neišsamiai, netinkamai apibrėžta geografinė rinka, todėl padaryta nepagrįsta išvada, kad susitarimui netaikoma bendroji išimtis, neįrodyta teisės pažeidimo sudėtis, Atstovų nuomone Konkurencijos taryba taip pat neįrodė, jog susitarimais buvo siekiama apriboti konkurenciją. Sutarčių nuostatų dėl neimportavimo nebuvo laikomasi, o sutartyje numatytas įsipareigojimas neimportuoti buvo tik formalumas. Sutarties sąlygos tikslas buvo ne apriboti naftos produktų importą, o užtikrinti AB „Mažeikių nafta“ tiekiamos produkcijos priėmimą. Tyrimo metu neįrodytas priežastinis ryšys, dėl ko sumažėjo importas.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 5, 6, 7 d. ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2000 02 24 nutarimu Nr. 17 patvirtintais „Konkurencijos tarybos paaiškinimai dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 5 d., atitinkama rinka suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d.) o geografinė rinka – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d.)

Lietuvos vidaus rinkoje prekiaujama įvairiais naftos produktais - benzinu, dyzelinu, reaktyviniu kuru, mazutu ir kt. Minėti naftos produktai pirkėjo požiūriu neturi artimų pakaitalų - kitos paskirties naftos produktų, taip pat nėra artimi pakaitalai tarpusavyje, pvz. benzino pakeičiamumas dyzeliniu kuru reikalauja specialaus variklio. Todėl minėti naftos produktai sudaro atskiras degalų rinkas. Benzino rūšių atžvilgiu tikslus rinkos apibrėžimas nepateikiamas, nes tai nepakeis galutinių išvadų sutinkamai su Konkurencijos tarybos paaiškinimais (žr. Konkurencijos tarybos 2000 02 24 nutarimą Nr. 17). Taigi, nagrinėjamu atveju apibrėžiamos tokios atitinkamos prekės rinkos: benzino, dyzelino, reaktyvinio kuro, mazuto rinkos.

AB „Mažeikių nafta“ yra pagrindinis naftos produktų tiekėjas Lietuvoje. AB „Mažeikių nafta“ minėtus naftos produktus parduoda visoje Lietuvoje. Minėti naftos produktai yra transportabili prekė, tačiau reikalaujanti specializuoto transporto. Transporto išlaidos, gabenant naftos produktus netolimais atstumais (iki 300 km.), yra nežymios (pvz. mažmeninėje prekyboje benzino savikainoje sudaro vidutiniškai apie 2 %). Vadinasi, minėti naftos produktai yra pakankamai vienodai prieinami visoje Lietuvos teritorijoje. Tačiau transportuojant naftos produktus vidutiniais ir tolimais atstumais, išlaidos transportui sudaro reikšmingą prekės kainos dalį. Vis tik Lietuvoje prekiaujama importuotais naftos produktais. Pagal Statistikos departamento duomenis (2001 01 05 raštas Nr. 212-29-4) 1999 - 2000 m. naftos produktai buvo importuojami iš 9-13 šalių - eksportuotojų. Užsienio gamintojai susiduria su kliūtimis didinant savo pardavimus Lietuvoje, dėl valstybinio reguliavimo priemonių. 1999 - 2000 m. galiojo šios valstybinio reguliavimo priemonės: iki 2000 05 01 buvo nustatytas metinis 500 tūkst. Lt žyminis mokestis už licenziją importuoti naftos produktus, nuo 2000 05 01 - metinis 120 tūkst. Lt žyminis mokestis už minėtą licenciją, nuo 1999 05 24 importuojamiems naftos produktams buvo nustatytas 15 % autonominis ir konvencinis muito mokestis. Tai riboja importą ir taip pat neleidžia pirkėjams ženkliai padidinti importuojamų naftos produktų pirkimą už Lietuvos ribų, be to, nedidelė importo apimtis nerodo, kad geografinė rinka yra platesnė nei Lietuvos Respublikos teritorija. Todėl aukščiau minėtų naftos produktų geografinė rinka apima visą Respublikos teritoriją ir apibrėžiama kaip nacionalinė rinka.

AB „Mažeikių nafta“ - vienintelė naftos ir naftos produktų perdirbimo įmonė Lietuvoje. 1999 - 2000 m. ši bendrovė vienintelė Lietuvoje gamino šiuos naftos produktus: benziną, dyzeliną, reaktyvinį kurą ir mazutą.

UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Pakrijas“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Uotas“ ir UAB „Vaizga“ 2000 m. užsiėmė naftos produktų didmenine prekyba Lietuvoje. Minėtos bendrovės dideliais kiekiais pirko minėtus naftos produktus iš gamintojo - AB „Mažeikių nafta“ tam, kad būtų laikomas atsargų kiekis kuro talpose tolesniam paskirstymui, ir šių produktų perpardavimui (mažesnėmis partijomis) mažmeninkams. Minėtos bendrovės veikė kaip tarpininkai tarp gamintojo ir mažmeninkų ir tiesiogiai pačios vykdė mažmeninę prekybą, išskyrus UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Vaizga“. UAB „Lukoil Baltija“ servisas 2000 m. veikla apėmė degalų tiesioginį pirkimą iš AB „Mažeikių nafta“ ir mažmeninę prekybą jais.

Taigi, AB „Mažeikių nafta“ veikla apima benzino, dyzelino, reaktyvinio kuro ir mazuto gamybą ir veikia minėtų naftos produktų gamybos lygmenyje, o UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Pakrijas“, UAB „Uotas“ ir UAB „Vaizga“ veikla vyksta minėtų naftos produktų platinimo (prekybos) lygmenyje.

AB „Mažeikių nafta“ - UAB „Lietuva Statoil“.

AB „Mažeikių nafta“ 1999 07 29 pasirašė su UAB „Lietuva Statoil“ sutartį Nr. 99 - 687B dėl benzino ir dyzelino pardavimo - pirkimo, kuri įsigaliojo nuo pasirašymo dienos ir galiojo iki 1999 12 31. Minėtos sutarties 10.7. punkte yra konkurenciją minėtų naftos produktų rinkoje ribojanti nuostata, t. y. „šios sutarties galiojimo metu Pirkėjas įsipareigoja neimportuoti ir nepirkti iš kitų importuotojų pagal šią sutartį parduodamų naftos produktų, išskyrus tuos atvejus, kai AB „Mažeikių nafta“ neturi galimybės parduoti šių naftos produktų. Tokia galimybė suderinama atskiru susitarimu tarp šalių“. Minėta sutartis buvo pratęsta priedais Nr. 65, 82, 88 iki 2000 m. vasario 21 dienos. 2000 02 24 sutartyje Nr.00 - 280B tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lietuva Statoil“ draudimo importuoti į Lietuvą minėtus naftos produktus nebuvo.

AB „Mažeikių nafta“ – UAB „Uotas“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Vaizga”, UAB „Pakrijas“.

AB „Mažeikių nafta“ 2000 02 03 pasirašė su UAB „Uotas“ sutartį Nr. -215B dėl benzino, dyzelino, reaktyvinio kuro ir mazuto pardavimo - pirkimo, sutartį Nr. 00-217B su UAB „Lukoil Baltija“dėl benzino ir dyzelino pardavimo - pirkimo, sutartį Nr. 00-219B su UAB „Lukoil Baltija“ servisu dėl benzino ir dyzelino pardavimo - pirkimo ir sutartį Nr. 00-220B su UAB „Vaizga“ dėl benzino ir dyzelino pardavimo - pirkimo. 2000 02 10 AB „Mažeikių nafta“ pasirašė su UAB „Pakrijas“ sutartį Nr.00-243B dėl benzino, dyzelino, reaktyvinio kuro ir mazuto pardavimo - pirkimo. Minėtos sutartys įsigaliojo nuo jų pasirašymo dienos ir galiojo iki 2000 12 31d.

Minėtose sutartyse yra nuostata, kad „po šios Sutarties pasirašymo datos Pirkėjas ir Pardavėjas susitaria, kad Pirkėjas neimportuos ir be atskiro šalių susitarimo nepirks į Lietuvą importuotų naftos produktų, <…>, išskyrus tuos atvejus, kai Pardavėjas neturės galimybės pilnai aprūpinti Pirkėjo naftos produktais pagal šios Sutarties sąlygas. Pardavėjui išaiškinus, kad Pirkėjas nesilaiko aukščiau nurodyto susitarimo, Pardavėjas turi teisę nutraukti Sutarties vykdymą“ (sutarčių 11.6. punktas).

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. draudžia sudaryti visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Nors pavyzdinis įstatyme pateiktas tokių draudžiamų susitarimų sąrašas pagrinde apima horizontalius susitarimus (susitarimus sudarytus tarp konkurentų), analizuojant šį straipsnį sistemiškai galima teigti, kad įstatymų leidėjas ketino uždrausti visus susitarimus, galinčius turėti neigiamą įtaką konkurencijai, nepriklausomai nuo to, ar toks susitarimas sudarytas tarp konkuruojančių ūkio subjektų (horizontalus susitarimas) ar tarp subjektų kurie veikia skirtingose rinkose ar skirtinguose prekės gamybos ar platinimo lygmenyse (vertikalus susitarimas). Konkurencijos tarybos priimti norminiai teisės aktai, skirti Konkurencijos įstatymo 5 str. įgyvendinimui, „Dėl bendrosios išimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams taikant Konkurencijos įstatymo 5, 6 ir 7 straipsnius” (1999 12 27 Nutarimas Nr. 38) bei „Dėl reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio nelaikomi Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. pažeidimu, patvirtinimo” (2000 01 13 Nutarimas Nr. 1) jau aiškiai išskiria ir apibrėžia vertikalių ir horizontalių susitarimų sąvokas ir kriterijus, kuriems esant vertikalieji susitarimai, turintys konkurenciją ribojančių nuostatų, gali būti sudaromi.

Taigi, Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtintas draudimas apima tiek vertikalius, tiek horizontalius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Svarbu pabrėžti, kad įstatymų leidėjas nereikalauja parodyti faktinio tokių susitarimų poveikio konkurencinei situacijai rinkoje; kad susitarimas būtų draudžiamas pagal įstatymo 5 str. 1 d. pakanka, kad susitarimo šalys siekė apriboti konkurenciją ar kad toks susitarimas pagal savo pobūdį gali apriboti konkurenciją rinkoje.

Konkurencijos ribojimas atitinkamose rinkose gali pasireikšti labai įvairiai – susitariant nustatyti prekės pardavimo ar perpardavimo kainas, pasidalinant rinkas, sudarant įėjimo į rinką kliūtis, ribojant pardavimų apimtis ir kitais būdais. Vienas iš tokių konkurencijos ribojimo būdų yra susitarimas tarp tiekėjo ir pirkėjo, kuriuo pirkėjas įsipareigoja nepirkti ir neplatinti prekių, konkuruojančių su tiekėjo parduodamomis prekėmis. Toks susitarimas pagal savo pobūdį yra nukreiptas kliūčių sudarymui kitiems tiekėjo konkurentams veikti rinkoje ar net jų išstūmimui iš rinkos bei potencialios konkurencijos eliminavimui. Esant tokiam išimtinio pirkimo susitarimui kiti, su tiekėju konkuruojantys prekės tiekėjai, praranda galimybę platinti savo produkcija per rinkoje veikiančius prekės perpardavėjus. Toks susitarimas ypač pavojingas tuo atveju, kai tokie susitarimai sudaromi su daugeliu rinkos dalyvių (prekės perpardavėjų), o tiekėjas toje rinkoje turi didelę rinkos jėgą. Tokią konkurencijos ribojimo interpretaciją patvirtina ir Konkurencijos tarybos 1999 12 27 Nutarimas Nr. 38 „Dėl bendrosios išimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams taikant Konkurencijos įstatymo 5, 6 ir 7 straipsnius”, pagal kurį išimtinio pirkimo įsipareigojimas gali būti leidžiamas tik tuo atveju, jei tiekėjo rinkos dalis neviršija 30 proc. ir tai tik tam tikromis nutarime nustatytomis sąlygomis. Priešingu atveju, tokiems susitarimams bendroji išimtis nėra suteikiama ir jie laikomi pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.

Kaip buvo minėta, AB „Mažeikių nafta“ veikla naftos produktų gamybos lygmenyje, o UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Pakrijas“, UAB „Uotas“ ir UAB „Vaizga“ - naftos produktų platinimo (prekybos) lygmenyje, todėl susitarimai tarp AB „Mažeikių nafta“ ir minėtų įmonių apibrėžiami kaip vertikalūs. Šiuose vertikaliuose susitarimai šalys numatė sąlygą, kad AB „Mažeikių nafta“ produkcijos pirkėjai – minėtos naftos produktus platinančios bendrovės – pačios neimportuos ir nepirks į Lietuvą importuotų naftos produktų. Vadinasi, jei egzistuotų realus ar potencialus užsienio gamintojas, norintis parduoti savo produkciją Lietuvos rinkoje, Lietuvos rinkoje veikiantiems prekės perpardavėjams sutartiniai įsipareigojimai neleistų pirkti ir platinti tokio gamintojo produkcijos. Tokiu būdu, Konkurencijos taryba mano, kad minėtomis sutarčių nuostatomis buvo nustatyti vertikalieji apribojimai, kurie galėjo apriboti naftos produktų importą į Lietuvą; tuo galėjo būti suvaržytos kitų naftos produktų gamintojų įėjimo į rinką ir platinimo joje galimybes, kas sumažintų konkurenciją minėtose rinkose.

Konkurencijos taryba pažymi, kad esant tokiems nedviprasmiškiems šalių įsipareigojimams apriboti prekės importą ir tuo apriboti konkurenciją nacionalinėje rinkoje nebūtina nustatyti faktinio tokio susitarimo poveikio konkurencijai. Svarbu pažymėti, kad Europos Komisija ir Europos teisingumo teismas, aiškindami ir taikydami Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 str. (ex 85 str.) laikosi tokios nuostatos, kad tais atvejais, kai vertikalūs ribojimai „pagal savo pobūdį” arba „patys savaime” riboja konkurenciją, nėra reikalo nustatyti tokių ribojimo efekto arba poveikio. Pavyzdžiui, byloje Consten and Grundig v. Commission byloje Europos teisingumo teismas nustatė, kad vertikalus susitarimas, nustatantis paralelinio importo ribojimus, t.y. sudarantis kliūtis laisvai importuoti tam tikras prekes iš vienos valstybės į kitą, pagal savo prigimtį, savo esme yra ribojantis konkurenciją, todėl nėra jokios būtinybės atsižvelgti į tokio susitarimo poveikį. Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad susitarimas pagal savo pobūdį (ar pats savaime) laikomas ribojančiu konkurenciją nepriklausomai nuo to, ar šalys, sudarydamos tokį susitarimą, turėjo tikslą konkurenciją riboti. Taigi, net jei šalys gali įrodyti, kad konkurencijos ribojimas nebuvo jų tikslas, susitarimas laikomas pats savaime ribojančiu konkurenciją jei sutarties nuostatos pagal savo teisinį ir ekonominį turinį turi tendenciją riboti konkurenciją (NV IAZ International and others v. Commission).

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 1 str. 3 d. bei atsižvelgdama į Europos Sutartimi, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų ir Lietuvos, prisiimtais įsipareigojimais, o ypač šios sutarties 64 str. 1(i) ir 2 d., Konkurencijos taryba, taikydama Konkurencijos įstatymą, atsižvelgia į Europos Bendrijų įgaliotų institucijų Europos Bendrijos konkurencijos teisės taikymo praktiką.

Nepaisant to, reikia pažymėti, kad tyrimo metu buvo nustatytas ir faktinis šių susitarimų poveikis konkurencijai.

AB „Mažeikių nafta“, sudarydama konkurenciją ribojančius vertikaliuosius susitarimus, pasirinko bendroves, kurios turėjo (UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Uotas“) ar praeityje turėjo (1997 - 1999 m. m. UAB „Pakrijas“), ar potencialiai galėjo turėti importo licencijas (UAB „Lietuva Statoil“ įsigijo nuo 2000 05 29, UAB „Pakrijas“ įsigijo nuo 2000 05 30, UAB „Vaizga“ įsigijo nuo 2000 09 05). Minėtos bendrovės taip pat turėjo tamprius ryšius su kitų šalių naftos produktų gamintojais ir užėmė nemažą naftos produktų prekybos rinkos dalį. Importo licencijas turinčios bendrovės UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Uotas“ ir UAB „Pakrijas“ 1998 m. importavo į Lietuvą benzino apie 20 proc. viso importuojamo kiekio, dyzelino - apie 48 proc., 1999 m. atitinkamai apie 31 proc. ir 39 proc. UAB „Lukoil Baltija“ serviso teigimu, 1999 m. mažmeninėje minėtų naftos produktų rinkoje pardavė apie 12 procentų nuo visų mažmeninėje prekyboje realizuojamų degalų. Todėl, uždraudus naftos produktų importą minėtais vertikaliaisiais susitarimais, atsirado galimybė AB „Mažeikių nafta“daugiau parduoti savo pagamintų naftos produktų ir tuo sumažinti konkurenciją minėtose rinkose tarp AB „Mažeikių nafta“ pagamintų ir importuojamų minėtų naftos produktų, kas sumažino vartotojams galimybę pasirinkti naftos produktus.

Kaip rodo tyrimo metu surinkti duomenys, naftos produktų importas į Lietuvą sumažėjo. Pagal Statistikos departamento prie LRV pateiktus duomenis apie naftos produktų importą už 1997 - 2000 metus matyti, kad naftos produktų importas mažėjo, išskyrus reaktyvinį kurą. Jeigu iki minėtų vertikaliųjų apribojimų nustatymo benzino buvo importuota 1997 m. apie 139 tūkst. tonas, 1998 m. - apie 108 tūkst. tonas, tai 1999 m. - apie 81 tūkst. tonas, 2000 m. - apie 16 tūkst. tonas arba sumažėjo apie 89 proc. lyginant su 1997 m. ir sudarė apie 11 proc., lyginant su 1998 m. atitinkamai apie 86 proc. ir apie 14 proc. Dyzelino atitinkamai buvo importuota 1997 m. apie 97 tūkst. tonas, 1998 m. - apie 64 tūkst. tonas, tai 1999 m. - apie 35 tūkst. tonas, 2000 m. - apie 20 tūkst. tonas arba sumažėjo apie 80 proc. lyginant su 1997 m. ir sudarė apie 20 proc. 1997 m. apimties, lyginant su 1998 m. atitinkamai apie 69 proc. ir apie 31 proc. Mazuto - 1997 m. apie 426 tūkst. tonas, 1998 m. - apie 598 tūkst. tonas, tai 1999 m. - apie 270 tūkst. tonas, 2000 m. - apie 18 tūkst. tonas arba sumažėjo apie 96 proc. lyginant su 1997 m. ir sudarė apie 4 proc. 1997 m. apimties, lyginant su 1998 m. atitinkamai apie 97 proc. ir apie 3 proc.

Taigi, anksčiau minėti vertikalieji susitarimai turėjo neigiamą poveikį konkurencijai minėtų naftos produktų rinkose, nes buvo uždrausta galimybė importuoti iš kitų gamintojų naftos produktus į Lietuvą, ko pasekoje sumažėjo importuotų naftos produktų apimtys į Lietuvą ir tuo pačiu jų konkurencija su AB „Mažeikių nafta“ pagamintais naftos produktais.

Konkurencijos įstatymo 5 str. nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. pažeidimu nelaikomi nedidelę atitinkamos rinkos dalį turinčių ūkio subjektų susitarimai, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos. 5 str. 1 d. nuostatos taip pat netaikomos susitarimams, kuriems yra suteikta bendroji arba atskiroji išimtis.

AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Pakrijas“, UAB „Uotas“ ir UAB „Vaizga“ turėjo pakankamos galios minėtose naftos produktų rinkose, kad galėtų daryti reikšmingą ekonominį poveikį, todėl jų sudarytų susitarimų poveikio negalima laikyti mažareikšmiu. Visų minėtų bendrovių metinės suminės bendrosios pajamos už 1999 metus sudarė virš 3,7 milijardo litų, atskirai kiekvienos minėtos sutarties šalių metinės suminės bendrosios pajamos už 1999 metus sudarė virš 2 milijardo litų, kas žymiai viršija mažareikšmiškumo kriterijų, nustatytą Konkurencijos tarybos 2000 01 13 nutarimu Nr.1 „Dėl reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio nelaikomi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu“.

Maža to, AB „Mažeikių nafta“ yra dominuojantis ūkio subjektas, kurio rinkos dalis benzino rinkoje 1997 m. sudarė 70,2 proc., 1998 m. - 79 proc., 1999 m. - 82 proc. Dyzelino rinkoje AB „Mažeikių nafta“ rinkos dalis 1997 m. sudarė 88,8 proc., 1998 m. - 89,4 proc., 1999 m. - 94,2 proc. Taigi, bendrovių nustatytiems vertikaliesiems ribojimams negali būti taikoma bendroji išimtis, nustatyta Konkurencijos tarybos 1999 12 27 nutarimu Nr. 38.

Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, AB „Mažeikių nafta“pasirašytoms sutartims su minėtomis naftos produktais prekiaujančiomis bendrovėmis negali būti taikomos Konkurencijos įstatymo 5 str. 4 ir 5 d. nustatytos išimtys. Jų sudaryti susitarimai, turintys vertikaliųjų ribojimų, laikomi pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d.

Tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai įvertino visų nagrinėtų ūkio subjektų įtaką pažeidimo padarymui kaip lygiavertę ir siūlė skirti AB „Mažeikių nafta“, UAB „Uotas“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija“ servisas, UAB „Vaizga“ ir UAB „Pakrijas“ pinigines baudas - po 100000 Lt, o UAB „Lietuva Statoil“ piniginę baudą - 60000 Lt (atsižvelgiant į trumpesnę pažeidimo trukmę).

Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į proceso šalių paaiškinimus, nevienodą šalių padėtį ir jėgą rinkoje pripažįsta, kad AB „Mažeikių nafta” įtaka pažeidimo padarymui, kaip susitarimų iniciatorės ir dominuojančio ūkio subjekto yra didžiausia. Kitiems ūkio subjektams skiriamos sankcijos turi būti diferencijuojamos atsižvelgiant į jų bendrąsias pajamas, nes būtent šis rodiklis geriausiai atspindi ūkio subjekto pažeidimu padarytos žalos bei dėl pažeidimo tekusių pajamų dydžio proporcijas ir įtaką pažeidimo padarymui, kadangi konkurenciją ribojančio susitarimo pasekmės, ūkio ar visuomenės interesų prasme, tiesiogiai priklauso nuo šalių rinkos jėgos, kurią atspindi bendrosios pajamos.

Tyrimą atlikę pareigūnai taip pat siūlė patronuojančios ir dukterinės įmonių - UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Lukoil Baltija“ servisas – veiksmus vertinti atskirai ir kiekvienai iš jų skirti sankcijas už pažeidimą. Konkurencijos taryba pažymi, kad tais atvejais, kai vienas ūkio subjektas yra kontroliuojamas kito ir šis kontrolės laipsnis tarp nagrinėjamų ūkio subjektų yra toks, kad kontroliuojamojo ūkio subjekto ekonominiai sprendimai dėl savo ūkinės veiklos organizavimo pilnai priklauso nuo kontroliuojančio ūkio subjekto, šie ūkio subjektai Konkurencijos įstatymo požiūriu turi būti laikomi vienu ūkio subjektu. UAB „Lukoil Baltija“ servisas yra pilnai kontroliuojama UAB „Lukoil Baltija“ dukterinė įmonė, todėl taikant Konkurencijos įstatymo 5 str. bei skiriant sankcijas už jo pažeidimus šios dvi įmonės laikomos vienu ūkio subjektu ir atsakomybė taikoma tik patronuojančiai bendrovei.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 str., 40 str. 1 d. 1 ir 3 p., 41 str. 1 d. ir 42 str.,

1. Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą skirti AB „Mažeikių nafta“ - 100000 Lt, UAB „Lukoil Baltija“ - 86000 Lt, UAB „Lietuva Statoil“ - 60000 Lt, UAB „Uotas“ - 39000 Lt, UAB „Pakrijas“ - 32000 Lt, UAB „Vaizga“ - 29000 Lt pinigines baudas.

2. Įpareigoti AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“, UAB „Vaizga“ nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiančius veiksmus ir apie įpareigojimo įvykdymą informuoti Konkurencijos tarybą per 2 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo gavimo dienos.

 

Konkurencijos tarybos pirmininkas R.Stanikūnas