BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

KĄ GALI KONKURENCIJOS TARYBA IR KAIP TAI SIEJASI SU KYLANČIOMIS KAINOMIS?

Šiandien Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, kalbėdamas per Seimo plenarinį posėdį, akcentavo, kad institucija vykdo tyrimus dėl galimų konkurencijos ribojimų, tačiau iš esmės turi ribotas galimybes savo veiksmais daryti įtaką didėjančiai infliacijai, nes konkurencijos institucijos veikia mikroekonomikos lygyje, kur sprendžia konkrečias konkurencijos problemas tam tikrose rinkose.

Pasak Š. Keserausko, Lietuvoje veikia rinkos ekonomika, tai reiškia, kad su retomis išimtimis prekių ir paslaugų kainos nėra reguliuojamos – jas nustato rinka. Konkurencijos institucijos stengiasi apsaugoti rinką nuo suvaržymų, kurie bendrąja prasme ir kelia kainas. Tiesa, dalis suvaržymų yra neišvengiami ir būtini, pavyzdžiui, produktų saugos reikalavimai, o Konkurencijos taryba tiria tokius suvaržymus, kurie riboja konkurenciją, ir dėl ko prekių bei produktų kainos dažniausiai pakyla.

Š. Keserauskas paminėjo pavyzdį, kai Konkurencijos tarybai net nebaigus tyrimo dėl vairavimo mokyklų ir jas vienijančios asociacijos sudaryto kartelio Vilniuje, Kaune bei Jurbarke, vairavimo kursų kainos sumažėjo. Pernai Konkurencijos taryba, bendradarbiaudama su Vilniaus ir Kauno savivaldybėmis, nustatė plataus masto kartelį tarp maisto produktų viešųjų pirkimų dalyvių ir skyrė daugiau kaip 12 mln. Eur baudų.

Konkurencijos taryba tiria ir vienašališkus dominuojančių subjektų veiksmus, kurie gali lemti didesnes prekių ir paslaugų kainas. Institucijos įtarimų sulaukęs Lietuvos paštas ir „Swedbank“ prisiėmė įsipareigojimus, kad identifikuotos konkurencijos problemos būtų išspręstos.

Institucija taip pat atlieka tyrimus dėl suvaržymų, kuriuos nustato viešojo administravimo subjektai: savivaldybės, ministerijos. Konkurencijos taryba yra pripažinusi, kad Teisingumo ministerija pažeidė Konkurencijos įstatymą, reguliuodama notarų įkainius, o vartotojai negalėjo gauti pigesnių paslaugų už nustatytas įkainių ribas. Ginčą dėl šio nutarimo nagrinėja teismai, laukiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimo tam tikrais svarbiais šios bylos aspektais. Po Konkurencijos tarybos sprendimo dėl pažeidimo keleivių pervežimo tarpmiestiniais maršrutais rinkoje, kur nebuvo vykdomos konkurencingos vežėjų atrankos procedūros, šiuo metu yra svarstoma atsisakyti verslo licencijavimo ir šią rinką liberalizuoti.

Dar viena Konkurencijos tarybos veiklos sričių – įmonių susijungimų priežiūra. Prieš kelerius metus institucija neleido susijungti prekybos tinklams IKI ir RIMI. Tokiu sprendimu buvo užkirstas kelias didesnei mažmeninės prekybos įmonių koncentracijai vietinėse rinkose, kartu buvo sudarytos sąlygos intensyvesnei prekybos tinklų konkurencijai, kuri neabejotinai būtų sumažėjusi, jeigu rinkoje liktų vienu prekybos tinklu mažiau.

Konkurencijos taryba taip pat atkreipia Vyriausybės ir Seimo dėmesį, jeigu kyla rizika suvaržyti konkurenciją dėl tam tikro teisės aktų reguliavimo, kai žalą dėl to patirtų ir vartotojai.

Visais minėtais atvejais Konkurencijos taryba imasi veiksmų ir toks veikimas turi netiesioginę įtaką kainoms, kurias iš esmės rinkoje formuoja konkurencija. Vis dėlto, kaip pabrėžė Š. Keserauskas, konkurencijos institucijos negali tiesiogiai sureguliuoti kainų ir daryti greitą poveikį infliacijai: „Infliacija yra makroekonomikos reiškinys, kuris patenka į centrinių bankų veiklos sritį. O konkurencijos institucijos veikia mikroekonomikos lygyje, kur sprendžia konkrečias konkurencijos problemas tam tikrose rinkose“.

Jis taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos tarybai netrūksta įstatymais suteiktų galių, tačiau institucija palaiko siūlymą Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti galimybę gauti Konkurencijos tarybai išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją apie kartelius. Pernai vieną tyrimą Konkurencijos tarybai teko nutraukti, nes teismas pripažino, kad institucija neteisėtai gavo kriminalinės žvalgybos informaciją.

Vis dėlto vadovas pripažino, kad institucija galėtų atlikti daugiau tyrimų ir nustatyti daugiau Konkurencijos įstatymo pažeidimų, jeigu turėtų daugiau žmogiškųjų išteklių.

Baigęs pristatymą Konkurencijos tarybos pirmininkas atsakė į Seimo narių klausimus.

Atnaujinta: 2022 06 21