„Šiek tiek konkurencijos nepakenks“ – taip daugiau nei prieš 100 metų pasakė Amerikos pramonės ir finansų magnatas J. P. Morganas, paklaustas, negi jam nepatinka konkurencija.  

Maisto prekių ir gėrimų tiekėjus nuo didžiųjų prekybos tinklų saugo specialus įstatymas, sutrumpintai dažnai vadinamas „Parduotuvių įstatymu“. Oficialus jo pavadinimas – Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.  

Šį sausį nuvilnijo žinia apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) verdiktą inžinieriaus iš Rumunijos byloje. Teismas nusprendė, kad darbdavys, tikrinęs inžinieriaus susirašinėjimą asmeninėje „Yahoo Messanger“ paskyroje, teisės į asmens privatumą nepažeidė. Paskyrą darbuotojas susikūrė darbdavio prašymu, ją naudojo bendravimui su įmonės klientais.  

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. atmetė įmonės „Lukoil Baltija“ skundą prieš Konkurencijos tarybą. Byloje buvo ginčijamas Konkurencijos tarybos sprendimas, kuriuo įmonei už trijų degalinių kontrolės įgijimą be leidimo vykdyti koncentraciją skirta 341.000 Eur bauda.  

Naujaisiais metais vaistinių klientus Lietuvos miestuose pasivijo džiugi žinia: nebereikės stumdytis alkūnėmis kišeninėse medikamentų prekybos vietose. Sveikatos ministerija nusprendė, kad vaistinė privalo būti erdvi. O tai, ministerijos supratimu, reiškia ne mažesnį nei 60 kv. m vaistinės plotą. Visos vaistinės, neatitikusios reikalavimo patalpų plotui, iki Naujųjų turėjo pasididinti plotą arba išsinuomoti ar nusipirkti kitas, didesnes patalpas. Kodėl?  

Naujoji pranešimo apie koncentraciją tvarka, įsigaliosianti nuo 2016 m. sausio 1-osios, buvo kuriama atvirai diskutuojant su teisininkų ir verslo bendruomene, remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis bei naujausia Konkurencijos tarybos patirtimi.

Ar tikrai Dž.Orvelo aforizmas „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus“ vis dar aktualus šiuolaikinei demokratinei visuomenei? Jeigu taip, tai Lietuvoje taip pat turėtume rasti įstaigą, o gal ir ne vieną, kurioje galima gauti lygesnę lygybę lygesniesiems. Atsakymo į šį klausimą bandykime ieškoti analizuodami tris praėjusios savaitės galimų privilegijų teikimo atvejus tiems lygesniesiems.

Išmanyti procedūras, terminus, jų naujausius pakeitimus ir praktiką yra svarbu. Bet lygiai taip pat svarbu žinoti ir suprasti tikslą bei principus, kuriais remsiesi siekdamas tikslo. O kas jei nežinai? Tuomet, vieną dieną tiesiog imi ir susipainioji tarp turinio ir formos, teisės ir pareigos ... Nepadeda nei puikios procedūros, nei geras terminų išmanymas.

Beveik kiekviena Lietuvos savivaldybė, tvarkydamasi savo ūkyje, sprendžia klausimą: kaip organizuoti keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą savivaldybės gyventojams? Daugelis, net nedvejodamos dėl savo sprendimo teisėtumo, šias paslaugas paveda teikti savivaldybių valdomoms įmonėms. Savivaldybės įsitikinusios, kad tik jos turi teisę nuspręsti, kas teiks keleivių vežimo paslaugas jų administruojamose teritorijose.

Už 10 metų konkurenciją ribojusį susitarimą fiksuoti duonos, šaldytų bei paruoštų vartojimui maisto gaminių minimalias lentynos kainas praeitų metų gruodį Konkurencijos taryba 58,3 mln. Lt bauda nubaudė prekybos tinklą „Maksima“ ir 15,3 mln. Lt bauda – minėtų gaminių gamintoją „Mantinga“. Konkurencijos tarybos sprendimas yra 2010 metais pradėtos kartelio mažmeninėje maisto produktų prekyboje paieškos rezultatas.

Kodėl pacientai laiku negali gauti pigesnių vaistų? Kodėl nacionaliniai sveikatos biudžetai patiria reikšmingai didesnes išlaidas nei turėtų?  Pagrindinės priežastys – farmacijos įmonių elgsena bei nacionalinių vaistų reguliavimo sistemų, įskaitant kainų nustatymą ir kompensavimą, netobulumas.  Šias išvadas gali perskaityti bet kuris, atsivertęs 2009 metais Europos Komisijos atliktą farmacijos sektoriaus tyrimą.

Prekyba internetu įgauna pagreitį ir Lietuvoje. Internete perkame ir lėktuvų bilietus, ir batus, ir maisto produktus. Vienas iš pagrindinių motyvų, skatinantis vartotojus pirkti internete – „gera“ kaina. Savaime suprantama, kad kaina visuomet yra labai svarbi renkantis prekę ar paslaugą, tačiau perkant internetu kaina tampa bene svarbiausiu kriterijumi sprendimui dėl pirkinio priimti. Juk neretai pirkdamas internetu pirkėjas net negali prekės realiai įvertinti (pamatyti ar paliesti), įsitikinti prekės funkcine kokybe, bet gali pasinaudoti proga ir įsigyti prekę už...