Konkurencijos tarybos patirtis tiriant Konkurencijos įstatymo pažeidimus rodo, kad į institucijos akiratį patekusių įmonių atstovai dažnai nesusimąsto, jog jų veiksmai gali pažeisti konkurencijos taisykles. Siekdama didinti verslo bendruomenės sąmoningumą konkurencijos teisės srityje, Konkurencijos taryba išsiuntė asmeninius laiškus įmonių...

Konkuruojančioms įmonėms susibūrus į asociaciją, kyla rizika, kad joje priimti sprendimai gali riboti jos narių elgesio rinkoje savarankiškumą. Konkurencijos taryba primena, kad asociacijų narės neturėtų dalytis individualia strategine informacija, nes tokie mainai gali būti prilyginami konkurenciją ribojančiam susitarimui, pažeisti...

Konkurenciją ribojančius susitarimus sudariusios įmonės rizikuoja būti nubaustos solidžiomis baudomis. Konkurencijos taryba primena, kad informaciją apie pažeidimą suteikusios bendrovės gali sumažinti gresiančių sankcijų naštą arba visiškai jų išvengti. Prisipažinusios kartelio dalyvės gali išvengti ir neigiamų pasekmių, susijusių su verslo...

Asmenys, turintys duomenų apie galimus kartelinius susitarimus, informaciją Konkurencijos tarybai galės pateikti ir institucijos svetainėje, kur tereiks užpildyti specialią pranešimo formą.

Konkurencijos taryba nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą Vilniaus miesto savivaldybės vykdytame kapinių priežiūros paslaugų viešajame pirkime. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą iš viso skirta baudų už 412 100 Eur.

Nuo liepos 1 d. asmenys, pateikę Konkurencijos tarybai įrodymus apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus, galės gauti piniginę išmoką. Tokia galimybė turėtų paskatinti gyventojus aktyviau pranešti institucijai apie konkurentų sudarytus kartelius ir kitus draudžiamus susitarimus.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, pristatęs Seimo Ekonomikos komitetui 2018 m. institucijos veiklos rezultatus, akcentavo, kad konkurencijos priežiūros institucijos visame pasaulyje susiduria su naujais iššūkiais, kylančiais dėl sparčios technologijų plėtros.

Kartelinius susitarimus bendrovės įprastai sudaro siekdamos išvengti tarpusavio konkurencijos ir uždirbti pelno, kurio negalėtų gauti sąžiningai konkuruodamos. Nemaža dalis jų suvokia pažeidžiančios įstatymus ir netgi bando pažeidimą nuslėpti, kitos kartelį mėgina pateisinti ekonominėmis priežastimis.

Šiandien Vyriausybei pristatydamas 2018 m. Konkurencijos tarybos veiklos rezultatus, Šarūnas Keserauskas teigė, jog institucija nuosekliai siekia, kad jos veiklos efektyvumas būtų grindžiamas profesionalių tyrimų rezultatais ir jų atnešta nauda vartotojams.

Konkurencijos tarybos atlikta stebėsena atskleidė, kad kai kurios lombardų veiklą vykdančios bendrovės reklamuoja paskolas su galimybe vartotojams įkeisti savo nekilnojamąjį turtą (NT) , nors ne visos įmonės gali teikti su NT įkeitimu susijusius kreditus. Įspėjimų sulaukę lombardai pašalino arba įsipareigojo pašalinti galimai...

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas nepavyksta rasti „Gazprom“ turto, iš kurio ji galėtų išieškoti baudą.  

Konkurencijos taryba siekia, kad kartelį sudariusių įmonių vadovams, prisidėjusiems prie Konkurencijos įstatymo pažeidimų, teismai skirtų ir asmenines sankcijas. Šiuo metu teismų sprendimų laukia 17 asmenų, kuriems gali būti apribota teisė 3–5 metus užimti vadovaujančias pareigas ir skirtos baudos iki beveik 14,5 tūkst. Eur.